Ugdymo kokybės samprata

Įstaigos ugdymo kokybės samprata – tai sutartinių veiklos požymių visuma, rodanti, kokiais būdais ir priemonėmis yra pasiekiami įstaigos ugdymo tikslai, tenkinant individualius ugdytinių poreikius.

Ugdymo kokybės tikslas – gerinant sutartinių ugdymo kokybės veiklos požymių, duomenų rinkimą, tyrimą ir stebėseną, užtikrinti ugdymo kokybės efektyvumą įstaigoje.

Ugdymo kokybės užtikrinimo ir palaikymo kriterijai:

1. Kokybės tikslų ir sampratos nustatymas – pedagogų, vaikų santykiai ir sąveika turi lemiamos įtakos vaikų socialinei, fizinei, kalbinei ir pažintinei raidai, efektyvus šeimos, įstaigos bendruomenės bendradarbiavimas užtikrina kiekvieno vaiko ugdymosi poreikius. Pedagogų ir vaikų santykiai grindžiami pasitikėjimu ir pagarba, vertybinių nuostatų formavimas ugdytiniams grindžiamas žmogaus teisėmis, socialine inkliuzija bei atviros demokratinės visuomenės vertybėmis užtikrina, kad vaikas taptu aktyvus ugdymo(si) proceso dalyvis bei visuomenės narys. Stengiamasi pamatyti, kas vaikui tuo metu svarbiausia, kas vaikui rūpi, įsiklausyti į jo žodžius,  paskatinti vaiką išsakyti savo nuomonę ir į ją atsižvelgti, išgirsti jį. Vaikai turi galimybę daryti įtaką darželio kasdienei veiklai. Vaikai ir suaugę kartu kuria bendro gyvenimo įstaigoje taisykles, kurios padeda  ugdyti atsakomybę ir tarpusavio supratimą.

2. Ugdymo programos ir vaikų pasiekimų vertinimo sistemos parengimas –  įstaigos pedagogai turi realią galimybę, kurdami programą atsižvelgti į įstaigą lankančių vaikų poreikius, tėvų lūkesčius suformuluoti ugdymo(si) turinį bei metodus, numatyti sėkmės rodiklius, prognozuoti vaiko ugdymosi rezultatus. Vertinimas ir planavimas turi didelę reikšmę ugdymo(si) proceso kokybei, siekiant kiekvieno vaiko ugdymo sėkmės. Ugdymo strategijų taikymas, padeda vaikui sėkmingai ugdytis ir pasiekti rezultatų, na o ugdomoji aplinka, daro įtaką vaikų socialinei, emocinei ir fizinei raidai. . Vaikų pasiekimų bei pažangos stebėjimas sudaro prielaidas tikslingiau pritaikyti ugdymosi turinį, būdus bei aplinką kiekvienam vaikui ir visai grupei, atsižvelgiant į vaikų pasiektą pažangą bei tolimesnius ugdymo poreikius. Įstaigoje parengta ugdytinių pasiekimų stebėsenos ir vertinimo sistema. Vaiko pasiekimai vertinami periodiškai, kas pusmetį. Toks vertinimas palankus stebint vaiko ugdymo(si) ir ugdymo turinio bei proceso ryšį, sudarant optimalias vaiko ugdymo(si) sąlygas ir parenkant ugdomųjų poveikių vaikui sistemą.  Vertinimo medžiaga dokumentuojama vaiko pasiekimų aplanke. Vaiko pasiekimų aplankas yra vertinimo būdas, kai vaikas įsivertina savo pasiekimus, aptardamas per tam tikrą laikotarpį sukauptą aplanko turinį kartu su pedagogu ir tėvais. Aplankas padeda pedagogui, vaikui ir tėvams įsivertinti vaiko daromą pažangą. Taip pat suteikiama galimybė vaikui pačiam įsivertinti savo galias.

3. Kvalifikacijos kėlimas ir darbo sąlygų gerinimas – ugdymo kokybę užtikrina pedagogai, nuolat besirūpinantys savo asmeniniu ir profesiniu tobulėjimu, suvokiantys mokymosi visą gyvenimą svarbą. Labai svarbus nuolatinis pedagogų kvalifikacijos tobulinimas, numatant pasekmes rezultatams (vaikų ugdymuisi, profesinei praktikai, įstaigos veiklos tobulinimui). Pedagogai turi įgyti naujų gebėjimų ir kompetencijų. Tokių gebėjimų kaip kurti savo įstaigos programą, atsižvelgiant į konkrečių vaikų poreikius, gebėjimą dirbti įvairių specialistų komandoje (pedagogas, socialinis pedagogas, psichologas, logopedas) gebėti reflektuoti, bei įsivertinti savo darbo veiksmingumą. Pedagogų darbo sąlygos (prieinama parama, priemonių gausa) yra svarbios ugdymo kokybei.

4. Ugdytinių šeimų ir bendruomenės sudominimas – pripažindami šeimos ir namų aplinkos svarbą vaiko ugdymuisi įstaigos pedagogai siūlo įvairių būdų, kuriais šeimos gali prisidėti prie savo vaikų ugdymo grupėse ir švietimo įstaigos gyvenimo. Siekiant geriau atliepti kiekvieno vaiko ugdymosi poreikius, svarbu atsižvelgti į šeimų ir bendruomenių įvairovę, jų poreikius, bei požiūrį. Vaiko šeima įtraukiama į ugdymo procesą, siekiant padėti tėvams pasijusti kompetentingais (įgalinčiais) ugdyti savo vaiką ir matyti prasmę pačiame ugdymo procese. Nuolat siekiame, kad vaiko tėvai (globėjai) dalyvautų ugdymo procese ir taptų aktyviais bendruomenės nariais. Jie turi galimybę rinktis, kiek ir kaip dalyvauti darželio veikloje (pvz, siūlant idėjas, teikiant patarimus, kuriant grupės aplinką, dalyvaujant renginiuose, išvykose).Ikimokyklinės ugdymo įstaigos kokybės sampratai didelę įtaka daro tėvų požiūris.

5. Duomenų rinkimo, tyrimų ir stebėsenos gerinimas –  duomenų rinkimas, stebėsenos gerinimas, tyrimų planavimas ir vykdymas, jų rezultatų analizė, duomenų bazės kaupimas mums yra prioritetas užtikrinant ugdymo kokybę įstaigoje. Taikomi ugdymo kokybės užtikrinimo ir palaikymo būdai: ugdymo proceso stebėjimas, tyrimų organizavimas, tėvų, pedagogų anketavimas. Pasirinkta veiklos požymių stebėsena vykdoma siekiant atlikti tyrimą, interpretuoti gautus rezultatus ir inicijuoti pageidaujamus pokyčius. Užtikrinant ugdymo kokybę įstaigoje didesnę reikšmę įgyja ikimokyklinės įstaigos veiklos įsivertinimas, kurį atlieka įstaigos pedagogai vykdydami „platųjį“ bei „giluminį“ įsivertinimą.

Siekiant  numatytų ugdymo(si) tikslų taikomi įvairūs, į vaiką orientuoto aktyvaus ugdymo metodai:

• Žaidimas (pagrindinė veikla pažinti save ir aplinkinius, supančią aplinką, tenkinti savo svarbiausius poreikius, lavinti protinius gebėjimus.)
• Spontaniškas ugdymas (atsižvelgiama į vaikų siūlymus ir idėjas. Vaiko spontaniška veikla gerbiama ir laikoma vertinga patirtimi, ugdymui panaudojamos netikėtos situacijos).
• Kūryba (skatinama savitai ir priimtinais būdais išreikšti save, interpretuoti, kurti, atrasti, įgyvendinti idėjas. Kuriama reikiama aplinka, aprūpinama priemonėmis).
• Projektas (teorinė – praktinė veikla, plėtojanti  turimą patirtį ir kompetencijas).
• Stebėjimas, eksperimentas (pagilina ugdytinių žinias, ugdo gebėjimą pritaikyti jas, aiškinant natūralius procesus ir reiškinius, skatina žingeidumą ir savarankiškumą).
• Diskusijos (problemos, reiškinio aptarimas, minčių, idėjų išsakymas, išklausant kito nuomonę, konfliktų sprendimas.  Sudaroma galimybė vaikui spręsti visus su juo susijusius gyvenimo klausimus: aplinkos kūrimo, veiklos planavimo. Pedagogas įsiklauso į vaiko mintis, kartu su vaiku mąsto ir sprendžia įvairias problemas, aiškinasi reiškinius, jų esmę ir kt.).
• Ekskursijos, išvykos (organizuojamos ekskursijos, išvykos po gimtąjį miestą Kauną, muziejus, įžymias vietas, vaikai dalyvauja edukacinėse programose)
• Kūrybinių darbelių parodos (įstaigos bendruomenei, miesto visuomenei Vinco Kudirkos viešojoje bibliotekoje ir kitose įstaigose).
• IT taikymas ugdymo procese (vaizdo medžiagos stebėjimas ir analizavimas, kompiuterinių programų ir žaidimų, interaktyvių lentų naudojimas).

     Vaikams, turintiems specialiuosius ugdymosi poreikius ugdymo turinys pritaikomas arba individualizuojamas vadovaujantis Vaiko gerovės komisijos ir PPT rekomendacijomis.