Emocinio intelekto ugdymas

Emocinis intelektas – tai sugebėjimas pajusti, suprasti ir efektyviai pritaikyti emocijų galią
ir įžvalgą kaip žmogiškosios energijos, informacijos, ryšio ir įtakos šaltinį.

Robertas K. Cooperis

Emocijos – tarsi įprasta, netgi įgimta kiekvieno žmogaus visumos dalis. Daugelį iš jų reikšti gebame dar kūdikystėje: šypsena, kai gera, krykštavimas, kai linksma, ašaros, kai skauda, liūdna ar nemalonu ir t. t. Bet kada išmokstame jas valdyti? Ir ar išvis išmokstame? Kaip to mokomės ir kas moko?

Viena pagrindinių darželio misijų – mokyti vaiką tinkamai reikšti mintis, suvokti savo jausmus ir emocijas.

Sunkumai suvokiant savo jausmus, bendraujant, valdant emocijas gali sukelti problemų santykiuose su draugais, mokytojais bei tėvais. Jausmai veikia elgesį, elgesys – bendravimą.

Puikūs bendravimo įgūdžiai yra socialinių – emocinių kompetencijų pagrindas. Todėl labai svarbu kalbėti su vaikais apie jausmus ir emocijas, mokyti jas pažinti ir įvardinti. Dauguma ikimokyklinio amžiaus vaikų gali atpažinti ir įvardinti keturias pagrindines emocijas: džiaugsmą, liūdesį, pyktį ir baimę. Išmokęs atpažinti ir įvardinti šiuos pagrindinius jausmus, vaikas gali imtis tyrinėti, susipažinti su sudėtingesniais jausmais, tokiais kaip: drąsa, drovumas, draugiškumas, smalsumas, pavydas, kaltė, išgąstis, nerimas ir pan.

Emocinis intelektas – tai savivoka, savireguliacija ir empatija – lemia sėkmingos asmenybės formavimąsi, todėl šių savybių ugdymas svarbus jau ikimokykliniame amžiuje. Emocinio intelekto ugdymas ikimokykliniame amžiuje daro poveikį vaiko emociniams įgūdžiams ateityje, turi įtakos jo profesinei sėkmei.

Viena didžiausių dovanų, kurią galime duoti vaikams – padėti jiems susiformuoti pozityvų savęs matymą ir aukštą savivertę. Tam, kad susiformuotų sveika vaikų savivertė, svarbu juos išmokyti, kad tam, jog būtų gerais, nereikia kažko padaryti – jie savaime jau yra geri, tokie, kokie yra ir, tam, kad su jais viskas būtų tvarkoje, jie neprivalo atlikti tam tikros rolės ir atitikti įsivaizdavimo lūkesčio, kurio iš jų tikimasi.  Jei kažkas nepavyko, ar vaikų elgesys yra netinkamas, mes galime būti nepatenkinti ir kritikuoti jų elgesį, todėl kritikuodami elgesį, peikdami nepavykusį darbą, nepeikime jų pačių. Kad vaikas būtų savimi ir gerai savimi jaustųsi, pirmiausia reikia jam padėti save pažinti, atskleisti savo savybes ir turėti savo paties nusipieštą matymą savo galvoje. Koks tas matymas bus, didele dalimi priklauso nuo tėvų ir mokytojų.

 8 paprastos emocinio intelekto ugdymo taisyklės, kurios padės lengvai augti:

1. Leiskime vaikui išgyventi emocijas, kokios jos bebūtų. Nesmerkime ir nebarkime už negatyvias, džiaukimės kartu, kai jis džiūgauja.
2. Mokykime vaiką įvardinti savo emocijas ir skatinkime kalbėti apie jausmus patys nevengdami kalbėti apie savuosius. Padėkime atpažinti, kas kelia nerimą ir baimę.
3. Padėkime suprasti, kito žmogaus jausmus, mokykime atpažinti juos ir tinkamai reaguoti. Skatinkime įsijausti į kito žmogaus emocijas: ,,Kaip jaustumeisi, jei būtum jo/jos vietoje?“
4. Mokykime vaiką nusiraminti. Kartu ieškokime geriausio būdo išlikti ramiais ir kontroliuoti save, kai pykstame.
5. Mokykime spręsti problemas, klausyti ir kalbėti bei sprendžiant konfliktus priimti kompromisus, sprendimus, kai laimi abi pusės.
6. Būkime pozityvūs ir tą nusiteikimą perduokime vaikams.
7. Atpažinkime, kas motyvuoja vaiką maksimaliai susitelkti siekiant tikslo ir skatinkime tai, pagirkime vaiką už pastangas: ,,Man patinka, kad pasakei, kad padarysi… ir padarei. Šaunuolis!”
8. Pagirkime už rodomą savikontrolę, mokėjimą susitelkti, suvaldyti pyktį.

Socialinių emocinių įgūdžių ugdymo programa KIMOCHIS

Ši programa skirta ikimokyklinio amžiaus vaikams. Tai smagios ir lengvai į ikimokyklinio ugdymo programą integruojamos veiklos, padedančios vaikams pažinti savo jausmus, įgyti pasitikėjimo savimi ir išmokti spręsti keblias socialines-emocines situacijas.
  • Kimochiai – puikus būdas mokyti vaikus apie jausmus: mokyti  juos įvardinti, paaiškinti tai, ką jaučia.
  • Kimočiai padeda aptarti ne tik tai, ką vaikas jaučia šią akimirką, bet ir tai, kas įvyko namuose, gatvėje, parduotuvėje, žiūrėtame filme ir pan.
  • „Kimochiai“ padeda vaikui įgyti žinių, įgūdžių, kurie reikalingi, kad jis galėtų suprasti bei valdyti savo emocijas, globoti bei rūpintis kitais, priimti atsakingus sprendimus ir konstruktyviai spęsti  keblias situacijas.
  • “Kimochiai” moko savikontrolės, kaip tinkamai parinkti balso toną, žodžius, suprasti kūno kalbą ir konstruktyviai bendrauti.
  • „Kimochiai“ – skirtingus charakterius turinčios lėlės, pavyzdžiui, Debesėlis, Vikšrelis, Katė, Balandė Meilė ir kt. Kiekvienas personažas „slepia kokį nors jausmą“ ir moko vaikus apie juos kalbėti, juos įvardinti ir paaiškinti, ką jaučia.

 

Pagrindiniai programos principai:

  • puikūs bendravimo įgūdžiai yra socialinių-emocinių kompetencijų pagrindas;
  • jausmai veikia elgesį. Vaikai gali išmokti naudoti įvairias priemones, kad padėtų sau emociškai įvairiose situacijose.
  • Pateikiamos priemonės padeda vaikams elgtis pozityviai;
  • Programos filosofija remiasi penkiais pagrindiniais principais. Kiekvienas vaikas gali išmokti būti PAGARBUS, ATSPARUS, ATJAUČIANTIS, MALONUS IR DRĄSUS;
  • Būtina sąlyga socialiniam-emociniam vystymuisi yra visus įtraukiantis ugdymas (įtraukiant visus vaikus nekreipiant dėmesio į jų skirtumus);
  • Pamokos bei patarimai sudaryti remiantis moksline medžiaga bei tyrimais;
  • socialinis emocinis mokymasis trunka visą dieną ir gali vykti tiek specialių pamokų, tiek betarpiškų bendravimo situacijų metu;
  • vaikams būtina sudaryti galimybes taikyti naujai išmoktus įgūdžius. Tik taip nauji įgūdžiai įsisavinami;
  • suaugusieji priklausantys ikimokyklinio ugdymo įstaigos bendruomenei gali labai ženkliai daryti t įtaką vaikų socialiniam-emociniam vystymuisi per sąmoningą mokymą, konsultavimą, įvertinimą;
  • ikimokyklinio ugdymo specialistai yra tie žmonės, kurie turi galimybę prisidėti prie ypatingų, socialiai reikšmingų pokyčių kartu su vaikais ir tėveliais.

Tarptautinė programa „Zipio draugai“ 

Tarptautinės programos „Zipio draugai“ tikslas – padėti 5–7 metų vaikams įgyti socialinių bei emocinių sunkumų įveikimo gebėjimų, padėti vaikams išmokti lengviau įveikti kasdieninius sunkumus (atstūmimą, vienatvę, patyčias ar priekabiavimą, sunkius pokyčius). siekiant geresnės vaikų emocinės savijautos.

Taip jie pamažu išmoksta geriau pažinti savo jausmus ir kalbėti apie juos, susidraugauti ir saugoti draugystę, spręsti konfliktus ir įvairias problemas, prašyti pagalbos ir padėti kitiems, lengviau išgyventi pasikeitimus ir netektis.

Viena iš pagrindinių „Zipio draugų“ principų – vaikas turi išmokti pats rasti tinkamus sprendimus. Tik tada, kai vaikui leidžiama pačiam ieškoti tinkamų išeičių, jis tampa savarankiškesnis ir laikui bėgant jau sugeba reikiamą sprendimą rasti ir tada, kai greta nėra galinčio padėti suaugusiojo.

Specialistų nuomone, programa „Zipio draugai“ yra išskirtinė kitų prevencinių programų tarpe. Visos priešmokyklinio ugdymo mokytojos turi tinkamą pasirengimą ir kvalifikaciją darbui su šia programa.
Daugiau apie programą „Zipio draugai“